- rūdis
- rūdìs sf. sing. (4)
1. Q420, H, R, MŽ, N, K, Sut, M, LL203 žr. rūdys 1: Rūdis suėda gelžį J. Rūdiẽs suėsta geležis trapi, nieko neseka iš jos daryt Lp. Rausva rūdis dengė nepravažinėtus geležinkelio bėgius J.Dov. Švino rūdis I. Auksas nežiba, jei rūdis nenušluostoma CII328. Rūdìs septintuos metuos išeina [iš pinigų] Antr. Rūdžià aptraukė aukso žiedelį DrskD60. Rūdiẽs dėmė KŽ. Lobykite sau lobius danguje, kur nei rūdis, nei kandė negadina DP525. Rūdỹj kvorbijo (dažė) Rod. | prk.: Ne gyvenimas, bet rūdìs Rod. Tegul gi tavo širdyje įvyks jausmų kova, tegul ją graužia rūdis didžių kentimų V.Kudir. ^ Grauži ir grauži mane kaip rūdis geležį V.Krėv.
2. I žr. rūda 1.
3. žr. rūdynas 2: Žirgai manieji, ėskit žalią žolelę. – Žalia žolė kraujeliu verda, bistras vandenėlis rūdžia eina Rod. Žalia žolė rūdžià smirda Rod.
4. KII135, Mt žr. rūdys 4: Tabokai taip pat kenta įvairias ligas, beje, rūdį, paeitančią nu gadinančių rasų ir lytų ir kaitrų S.Dauk.
5. migla, rūkas: Tokia rūdìs tai ir žmogui nesveika JnšM.
◊ rū̃dį krė̃sti Švnč žaibuoti be griaustinio: Visą vakarą rū̃dį krẽčia ir krẽčia Klt.
Dictionary of the Lithuanian Language.